Kodėl susirgau bulimija?

Bulimija susergama dėl gausybės įvairiausių priežasčių. Labai retais atvejais dominuoja kažkuri viena. Tai tarsi visa puokštė įvykių, žmogaus asmeninių savybių, charakterio bruožų, ir net paveldimumo faktorių, kurie daro įtaką polinkiui įgyti valgymo sutrikimą. Faktas tas, kad problemų maiste ieškoti nereikia. Ir dietose, ir savo išvaizdoje, ir svarstyklių skaičiuose. Ne. Problemos ten nerasi. Jos slypi tavo viduje. Dažniuaisiai giliai giliai. Ir atkapstyti jas laiko tikrai prireiks. Bet vilties, šiukštu negalima prarasti. Nes jei labai labai norėsi (LABAI!!!), TIKRAI surasi visus atsakymus ir išsikapstysi.

Mano asmeninė patirtis byloja, jog bulimija susirgau dėl:

• Nemeilės sau 
• Tobulumo siekio (ne vien mityboje ir išvaizdoje, bet ir kitose gyvenimo srityse)
• Nežinojimo ko noriu iš gyvenimo
• Nežinojimo kas man suteikia laimės
• Nežinojimo KAS YRA laimė
• Nemokėjimo išgyventi savo jausmų
• Neapykantos
• Godumo
• Baimės
• Nesugebėjimo kontroliuoti savo gyvenimo

Tikriausiai šį sąrašą dar būtų galima lengvai prailginti, tačiau manau būtent šie aspektai vertė mane pulti į valgymo sutrikimų liūną. Pasveikt dar nepasveikau (nors jau esu toli toli nuo tų sunkių pradinių žingsnių), tačiau tvirtai žinau, kas mane pastūmėjo įkliūti į bulimijos gniaužtus. Ir esu be proto laiminga, kad galiu tai įvardinti. Nes žinodama, kas sukėlė šią ligą, galiu su ja kovoti. Ir man sekasi!

Jei esi pradinėse sveikimo stadijose, siūlau patogiai įsitaisyti, pasiimti mėgstamą užrašų knygutę ar baltą popieriaus lapą ir surašyti visus įmanomus dalykus, kurie galėjo sukelti valgymo sutrikimą. Net jei sergi anoreksija ar emociniu valgymu, daryk tą patį, nes visi valgymo sutrikimai yra labai labai panašūs ir tarpusavyje susiję. Jei atsakymai laisvai nesidėlios - nenusimink. Grįžk prie sąrašo, kai užplūs įkvėpimas. Ir nesistenk kažko išgalvoti, pajusk atsakymus, plaukiančius tiesiai iš vidaus. Tikrus ir nesuvaidintus. 

Gražios ir įkvepiančios tau dienos!!!

Meilė.

Pradžia

Na štai, atėjo ta diena, kuomet tvirtai jaučiu, jog jau laikas. Laikas pradėti dalintis tuo, ką išgyvenu jau pusantrų metų. Per šį laikotarpį mano gyvenimas keitėsi, tikiruaisiai, kaip niekada anksčiau. Kai į jį įsileidau bulimiją, kiekviena diena tikrai nepašykštėjo iššūkių, baimių, milžiniškos stiprybės, valios, nerimo... Kaip bebūtų keista, gyvenimas su bulimija nepagailėjo ir gerų dalykų: gilesnio savęs pažinimo, optimizmo, ryžto, tikėjimo ir pasitikėjimo. Taip jau yra. Jei kažkas atimama, kažkas ir duodama. Tik, galbūt, nevisi tą pastebime. 

Šiandieną esu kur kas stipresnė nei buvau prieš metus. Išmokau valdyti stresą, emocijas. Sugebu save nuraminti ir paguosti. Vis rečiau ir rečiau problemas sprendžiu per maisą. Vis rečiau persivalgau ir save niekinu. Vis labiau savimi rūpinuosi. Sulig kiekviena diena, jaučiu savyje augančią stiprybę ir pasitikėjimą. 

Šiandien žodžiai liejasi dar nedrąsiai, tad pirmasis įrašas nebus nei labai skladus, nei daug pamokantis, ar atskleidžiantis. Judėssiu po truputį. Kaip ir judu savo sveikimo kelyje. Turiu, išties nemažai ką jums papasakoti. Noriu pasidalinti savo atradimais ir įžvalgomis. Noriu suteikti žmonėms įkvėpimo. Trokštu, jog žmonės, sergantys valgymo sutrikimu (anoreksija, bulimija, emociniu valgymu) suprastų, jog tai ne bausmė ir juo labiau ne nuosprendis visą gyvenimą gyventi su šia liga. Patikėkit, tai tikrai kur kas daugiau, nei jūs manot. Bent jau aš, tvirtai tikiu, kad bulimija į mano gyvenimą atėjo neatsitiktinai. Nuo pat pirmų ligos dienų, supratau, kad tai ženklas. Ženklas kažką keisti savo gyvenime. Žinoma, atsakymai neatplaukė patys savaime. Reikėjo laiko ir kantrybės. Nuolatinio stebėjimo ir analizavimo. Reikėjo sekti ženklus. Tiesa, tą darau ir iki šiol. Mokausi, augu, tobulėjo, stiprėju. Kiekviena diena man atneša daug atsakymų. Daug tiesos ir subtilių įžvalgų. Tad šiame tinklaraštyje, stengsiuosi dalintis tuo, ką atrandu, kas man padeda ir įkvepia gyvenimui. Jei bent vienam žmogui padėsiu sveikti- tai, jau bus didelis pasiekimas.

Šiam kartui tiek... 

Meilė.

paveikslėlis iš čia