Atsakymas, kaip bebūtų keista, yra labai paprastas. Tačiau praktiškai jį įgyvendinti yra beproto sunku. Taigi, reikia persikelti gyventi iš PROTO į KŪNĄ. Kaip senais gerais laikais, kuomet jaukiai ir nerūpestingai leidome savo vaikystės dieneles, gyvenome "čia ir dabar". Valgėme, kada išakdavome, gerdavome, kada kankino troškulys, saldžiai miegojome pietų miego, kai buvome pavargę nuo nesibaigiančių žaidimų. Taigi tuomet, mes gyvenome savo kūne. Negalvojome, kas būtų jeigų būtų, bet niekada nebus. O taip gyvendami, neturėjome rūpesčių. O kas dabar?
Galva plyšta nuo praeities nuoskaudų, ateities planų ir kvailų strategijų, o gyventi dabartimi darosi vis sunkiau ir sunkiau... Tačiau tą padaryti tikrai galima. Žinoma, jei tik turite noro. Be jo, čia nieko neidegs.
Tik pradėję klausytis savo kūno, mes galime daryti racionalius ir teisingus sprendimus. O be to, kūnas, skirtingai nei protas, mums niekada nesumeluos. Jis nemeluos, kad nori obuolio. Ir ko gero jo norės tol, kol pagaliau jį gaus. Obuolyje, matyt, buvo kažkas ko kūnui labai reikėjo, kad patenkintų savo gyvybinius poreikius.
Tuo tarpu, protas gali laisvai mus išmušti iš vežių sakydamas "noriu visos plytos šokolado" Dabar! Šiuo atveju, reiktų šiek tiek luktelti. Šokolade nėra nieko vertingo, ko reikėtų kūnui, todėl noras, turėtų ilgainiui praeiti. Jo poreikis dažniausiai būna tik staigi akimirkos užgaida. Instinktas.
Štai kad ir dabar, mane lygioj vietoj apgavo protas. Net pati nepastebėjau, kaip užbaigmada rašyti kelias pastraipas, nulėkiau į virtuvę ir beveik be jokio sąminingumo suvalgiau dešimt didelių datulių, nors prieš valandą sočiai pavalgiau ir nei trupučio nesijaučiau alkana. Priešingai, jaučiausi lengvai persivalgius. Taigi protas čia suveikė taikliai ir skaudžiai. Jis, tarsi užprogramuotas duoti man impulsus valgyti tuomet, kai jaučiuosi nemaloniai pilna. Tai, ko gero vienas didžiausių mano persivalgymo "iššaukėjų".
Jei bent vienam žmogui šioje žemėje pavyko įveikti šią klastingą ligą (o pavyko daug daugiau negu vienam), tai tą padaryti galime ir mes. Kaip ir pyrago kepimui, mums prireiks kelių ingredientų. Štai jie:
1. Kantrybės
2. Laiko
3. Didelio noro
4. Meilės sau
5. Naujų įpročių
6. Atvirumo sau ir kitiems
Šį sąrašą turėtų papildyti tavo asmeniniai ingrediantai. Juk kiekviena šeimininkė savo firminį pyragą kepa savaip :)
Meilė.
Meilė.
