Motyvacija - esmė sveikstant nuo valgymo sutrikimų

Bene geriausia savybė, kuri mane lydėjo nuo pat sveikimo pradžios yra motyvacija. Dažnai pagalvoju, na ir iš kur pas mane tiek optimizmo ir jėgų kovoti toliau? Po šitiek suklupimų, po šitiek nusivylimų aš visada stojausi ir eidavau toliau. Aš tikėjau, kad išaus šviesenis rytojus. Aš kantriai laukiau atsakymų, tikėjau, jog viskas vyksta nebereikalo. Po nesėkmių ir nuopuolių aš susitaikydavau su realybe ir stengdavausi judėti toliau. Stengiausi pamilti šį tobulai netobulą pasaulį. Ir tik motyvacija ir tikėjimas mane atvedė čia, kur dabar esu. 

Tad, jei ir tu sveiksti nuo valgymo sutrikimo, pirmiausia reikia apsišarvuoti begaline kantrybe. Nes sveikimui reikia laiko. Ir jo reikia tikrai nemažai. Pakeisti įpročius ir seną tvarką - tai ne vienos dienos darbas. Bet jei neprarasi tos vidinės ugnelės, jei tikėsi, jog tau pavyks, patikėk, taip ir bus. Žinoma, vien tikėjimo čia nepakaks. Reikia su savimi daug dirbti, įdėti daug pastangų, norint pasiekti rezultatą. Juk tik taip pasiekiami betkoki tikslai, ar ne?

Štai, keletas įkvepiančių ir motyvuojančių minčių. Skaityk jas su pasimėgavimu, įsisamonink kiekvieną sakinį, žodį. Pajusk, kaip užlieja pasitenkinimo banga. 

1. Tu stipresnis, nei manai.

2. Klaidos išmoko svarbių pamokų. Kiekvieną kartą, kai suklysti, esi vienu žingsniu arčiau savo tikslo.

3. Nėra nieko, kas tave stabdytų, išskyrus tave patį.

4. Tu gali stumtis į priekį toliau negu manai. Tik svarbu to pakankamai norėti.

5. Nesvarbu, kiek progresuosi, visada bus žmonių, kurie teigs, kad tavo darbai yra neįgyvendinami.

6. Tu esi apribotas savo paties fantazijos. Leisk jai skristi.

7. Suvokimas yra realybė.

8. Tu gali pasitikėti savo instinktais.

9. Yra vienintelis klausimas, kurio turi klausti savęs: “Ką aš daryčiau, jeigu nebijočiau?”

10. Dažnai yra sunku nustatyti, kaip arti sėkmės tu esi.

11. Vienintelė klaida, kuri gali tave pažeisti, tai pasirinkimas paprasčiausiai nieko nedaryti, bijant suklysti.

12. Niekada neleisk, kad sėkmė užvaldytų tavo galvą, ir niekada neleisk, kad nesėkmės užvaldytų tavo širdį.

13. Tu turi nugalėti nemažai blogų dienų, kad užsitarnautum geriausias gyvenime.

14. Gyvenimas yra 10% kas tau nutinka, ir 90% kaip tu į tai reaguoji.

15. Daryk, ką mėgsti labiausiai, o ne tai, ką manai turintis daryt.

16. Juokas geriausias vaistas nuo streso. Dažniau pasijuok iš savęs.

17. Jei nori pasijausti turtingu, tiesiog suskaičiuok visus nuostabius dalykus, kuriuos turi ir kurių negalėtum nupirkti už pinigus.

18. Atleisti sau pačiam yra daug svarbiau už kitų atleidimus.

19. Jei kas rytą atsibustum su mintim, kad kažkas nuostabaus nutiks tavo gyvenime šiandien, tai dažnai suprasi, kad neklydai.

20. Būk geras sau.

21. Dauguma atvejų nesvarbu ką galvoja žmonės. Sek savo paties tiesa.

22. Joks išsilavinimas nėra laiko švaistymas. Paimk kuo daugiau naujų patyrimų iš gyvenimo.

23. Gebėjimas priversti vieną žmogų nusišypsoti, gali pakeisti pasaulį.

24. Nepamiršk mėgautis savo kelione!

25. Niekada nežinosi, koks stiprus esi, kol buvimas stipriu nebus vienintelis tavo pasirinkimas.

26. Kartais geri dalykai žlunga, tam, kad atsitiktų dar geresni.

27. Tu negali pakeisti to, su kuo bijai susidurti.

28. Ašaros neparodo, kad tu silpnas. Tai taip pat neišsprendžia ir problemų.

29. Nepaisant, kiek daug klaidų padarai ar kaip lėtai progresuoji, tu vis tiek daug labiau pažengęs už tuos, kurie nebando.

30. Gyvenimas nėra laukimas, kol nurims audra, tai yra mokymasis šokti lietuje.

31. Tu gali išmokti daug dalykų iš savo klaidų, jei negaištum laiko jų neigdamas.

32. Nustok jaudintis, ką apie tave galvoja kiti.

33. Kai baigi vaikytis netinkamų dalykų, tu suteiki šansą geriems dalykams pagauti tave.

34. Turi priimti tai, jog kai kurie dalykai niekada nebus tavo, ir išmokti vertinti tai, ką turi tik tu.

35. Kaip Henry Ford yra pasakęs “Ar tu manai, kad gali ar tu manai, kad negali, tu esi teisus.”

36. Nebijok palikti savo komforto zonos. Kai kurios iš geriausių gyvenimo patirčių apsireikš tik po to, kai išdrįsi pralaimėti.

37. Pasidavimas ne visada reiškia, jog tu silpnas, kartais tai reiškia, kad esi pakankamai stiprus ir protingas tai paleisti.

38. Tu retai būsi 100% užtikrintas, kad tai suveiks. Bet gali visada 100% būti tikras, kad jei nieko nedarysi tai tikrai nesuveiks.

39. Negyvenk praeitimi ir nesirūpink dėl ateities per ilgai. Gyvenimas yra dabar. Gyvenk.

40. Nesvarbu kaip atsargiai rinksi žodžius, kas nors visada juos pakeis ar interpretuos savaip. Tiesiog sakyk, ką reikia.

41. Negavimas to, ko nori, kartais gali būti sėkmės apsireiškimas.

42. Jei esi dėl kažko pametęs galvą, siek to, nepaisant ką galvoja aplinkiniai. Taip įgyvendinamos svajonės.

43. Jei darysi tai, ką darai, tai ir gausi tai, ką gauni.

44. Kas buvo ir kas bus yra mažyčiai formalumai, palyginus su tuo, kas glūdi mumyse dabar.

45. Nesimelsk, kai lyja, jei nesimeldi, kai šviečia saulė.

46. Nelauk galimybės, tiesiog griebk ją.

47. Jei tai būtų lengva kiekvienas tai darytų.

48. Būk pažeidžiamas.

49. Problema – tai šansas tau kažko išmokti.

50. Nepriklausomai nuo situacijos, gyvenimas tęsiasi toliau.

Šiuos įkvepiančius sakinius radau čia

Ačiū, kad skaitei.

Meilė.

Negaliu sustoti valgyti !!!

Ko griebtis tuomet, kai rodos, jautiesi tarsi užprogramuotas robotas? Robotas, kuriam "įrašyta" kilus nemaloniai minčiai, jausmui, užplūdus beviltiškumo jausmui, bėgti prie maisto šaltinio. Ir ne betkokio, bet pačio saldžiausio, riebiausio, labiausiai uždrausto ir taip stipriai geidžiamo. Deja, bet daugeliui, o tikriausiai ir tau, šis jausmas nesvetimas. Juk taip dažnai tenka save guosti maistu. Užklupus liūdesiui norime šokolado, nenorėdami mokytis, ar dirbti, einame ieškoti sausainių ar kitų skanėstų. Kitaip tariant, einame ieškoti paguodos. Taip, ir aš einu. Tiesa, kur kas rečiau nei anksčiau. Bandau atsikratyti šio nereikalingo įpročio. Įpročio, kurį patys susikuriame, ir dėl to save gniuždome. Esmė ta, jog nebemokame išgyventi jausmų. Jausdamiesi vieniši, pažeidžiami ir silpni, vidinę tuštumą norime užpildyti. O čia, į pagalbą atlekia maistas. Ir kuo jo daugiau, tuo, rodos, geriau užkamšysime tą viduje atsivėrusią prarają. Deja, keliolikos minučių nevaldomas valgymas, palieka mus su dar didesniu nusivylimu... O tada, atsipeikėję, galvojame, kodėl man nepalengvėjo? Juk galvojau, šios kelios batono riekelės, pora traškučių, pusė šokolado plytelės ir trys riestainiai man padės!!! Kodėl nepadeda? Gal dar šis pyrago gabalėlio trūksta? Na, gerai, suvalgysiu ir jį. Jis  tai tikrai išvaduos iš kančios, kuri nevaldomai auga ir auga. Sukirtę pyrago gabalą ir jau nebegalėdami pajudėti, suvokiame, jog maistas nepaguodė kaip tikėjomės, o suvalgytas nelaiku ir nevietoje ir ne tada, kai iš tikrųjų buvo poreikis, sukelė tik papildomos naštos. Problemos neišsisprendė. Jų tik dar daugiau sau pridarėme. 

Na, galbūt šiek tiek išsiplėčiau, bet esmę tikriausiai pagavot. Tad dabar, pirmas klausimas tikriausiai būtų, o ką gi tada daryt? Kaip neprisivalgyti? Kaip kovoti su tuo instinktu šluoti viską, kas papuola po ranka?

Aš siūlau, tiesiog būti. Pvz, atsigulti, užsimerkti ir kelias minutes tiesiog pagulėti. Suvok, jog tai tik jausmas. Tai tik emocija, kad ir kokia ji nemaloni būtų. Žinoma, jei jautiesi alkanas ir pilvas tikrąja ta žodžio prasme, prie stuburo prilipęs, tuomet tau reikia maisto. Kūnas tau sako, aš noriu valgyti. Tokiu atveju, gulėti nepatarčiau. Siūlyčiau pasigaminti sau tai, ko ištiesų nori. Kas verstų jaustis gerai. Kas būtų skanu ir naudinga. Na, o jei valgyt nenori, bet jauti, jog yra pagunda lėkti į virtuvę, luktelk. Duok sau kelias minutes. Juk visi jas turime (jei ne, tada verta apie tai susimąstyti ir kažką keisti gyvenime) Sustok šiek tiek, giliai pakvėpuok, grįžk mintimis į dabartį. Neklaidžiok kažkur praeity, negalvok kas būtų, jeigu būtų, kas bus ar nutiks. Būk čia ir dabar. Įsiklausyk, ko ištiesų dabar labiausiai norėtum? Galbūt tau reikia su kuo nors pabendrauti? Gal jau kelias dienas tūnai namuose ir jaustiesi vienišas ir užmirštas? Tokiu atveju, skambink draugui, eik į miestą, būk tarp žmonių. O galbūt esi tiesiog pavargęs? Tuomet, eik ramiai pasivaikščiot, pasidaryk arbatos, paskaityt žurnalą ar knygą, galų gale, pažiūrėk gerą filmą. Būdų sau padėti yra begalės. Maistas, ne vienintelė tavo išeitis. 

Noriu, kad suprastum vieną svarbų dalyką. Tas noras kimšti save maistu neateina taip, lyg niekur nieko. Visada, VISADA yra priežastis. Aš, tiesa, savo sveikimo pradžioje tuo netikėjau. Kai būdama pas psichoterapeutą pasakodavau savo persivalgymo istorijas, manęs klausdavo, tai "kas gi tą dieną nutiko?" "Ką veikei, kur buvai, ką jautei, kodėl taip nutiko?" O mano atsakymas dažniausiai būdavo: "Nežinau, viskas buvo gerai, o tada taip kažkaip staigiai ėmiau ir prisivalgiau". Arba "pradėjau ir niekaip negalėjau susitoti", "negalėjau liautis". Buvau skatinama galvoti, kas ištiesų mane privertė persivalgyti, o aš buvau tvirtai įsitikinus, jog persivalgymas yra paprasčiausiai valios stoka. Ir tai yra didžiulė klaida. Dabar, praėjus metams, nuo sveikimo pradžios, esu šimtu procentų tikra, jog persivalgymas yra kažko slopinimas. Jausmų, minčių, emocijų. Tai būdas užsimiršti. Pagalvok apie tai. Siūlau tau bent kelias dienas akylai stebėti savo jausmus. Būk, tarsi, iš šono stebintis asmuo, kuris nei teisia, nei kritikuoja, nei pagiria, tesiog, stebi. Stebėk kaip keičintis mintims ir jausmams, keičiasi tavo būsena. Kas vyksta viduje. Tai išties įdmomu. Tikrai siūlau pabandyti. Atpažinus jausmą, pasistenk suvokti ko ištiesų nori?? Ką galėtum padaryti, kad pasijunstum bent truputį geriau?

Tiesiog stenkis padėt sau, niekas kitas už tave to nepadarys : )

Gerų atradimų ir ačiū, kad skaitei!!!

Meilė.