Daugelis psichologų ir psichoterapiautų tikina, jog sveikstant nuo valgymo sutrikimo būtina į maistą pradėti žiūrėti kaip į energiją. Jie siūlo atsisakyti "blogo" ar "gero" maisto etikečių. Iš dalies su jais sutinku, bet nevisiškai. Tiek savo, tiek kitų žmonių sveikimo keliuose pastebėjau galybę transformacijų, kuomet pradedama valgyti gryną, neperdirbtą, natūralų, šviežią ir skanų maistą. Būtent toks maistas mums teikia energiją. Jame privalo būti gausu įvairių maisto medžiagų, vitaminų, mikroelementų, ir fermentų. Kitaip tariant jis turi būti gyvas. Kaip mes galime jaustis energingai, būti pozityvūs ir laimingi, jei negerbiame savo kūno ir dedame į jį kas papuola?
Sakysite, čia visai nekvepia sveiku požiūriu į maistą ir kad taip maitinantis labai lengvai galima grįžti į valgymo sutrikimų liūną. Norėčiau nesutikti. Būtent kuo natūralesnis, šviežesnis ir grynesnis maistas man pačiai atvėrė kelius. Kelius, į savęs pažinimą. Į mokėjimą geriau įsiklausyti, ko mano kūnas prašo. Ne protas, ne emocijos, ne mintys, o kūnas. Patikėkit, šis nuostabus mechanizmas niekada neklysta. Dažniausiai mes patys jį suklaidindame, darydami labai nelogiškus ir neracionalius sprendimus.
Sakot sunku atsisakyti perdirbto, prikimšto visokio "brudo" maisto? Sakot, jog negalėtumėt įsivaizduoti vakaro be sausainių ar pako ledų? Čia ir prasideda visas įdomumas. Reikia išeiti iš savo komforto zonos. Tik tada atsiveria platesni vandenynai. Manot man buvo lengva atsisakyti batono, cukraus, baltų miltų ir kitų beverčių produktų? Žinoma buvo sunku, tačiau VERTA, oi kaip verta. Dabar galiu džiaugtis energijos amplūdžiu, šviesnėm mintim, geresnia nuotaika, o svarbiausia, dingo tas baisus "kipšas" manyje, verčiantis valgyti valgyti ir valgyti. O paaiškinti kodėl išnyksta nevaldomas potraukis kimšti - labai paprasta. Organizmas, gaudamas gyvą, natūralų, gamtos sukurtą maistą, gauna daug visokio gėrio, jo poreikiai būna visiškai patenkinti. Tuo tarpu valgant tuščią maistą, mes gauname tik kalorijas. Maistinių medžiagų tokiame maiste paprasčiausiai nėra. Tai kaipgi mes nesijausime alkani? Kūnas sako, čia ne maistas, man reikia gyvybiškai svarbių medžiagų, DUOK man maisto!!! O mes vis sukame galvą, kodėl nuolat jaučiamės alkani ir suirzę. Viskas daug paprasčiau nei mes įsivaizduojam.
Šiandien tiek, kitą kartą, manau, pratęsiu šią kalbą, pasiūlysiu būdų kaip sveikai ir be didelių sunkumų pereiti prie sveikesnio maisto. Mano manymu, yra susiformavę begalės mitų ir melo, kuriuo žmonės tiki, nes paprasčiausiai taip gyventi lengviau.
P.S Būtų malonu gauti išgirsti jūsų nuomonę apie maisto įtaką valgymo įpročiams. Pasidalinkite komentaruose.
O dabar bėgu.
Meilė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą